Bro1 (Linas Jakučionis)

Vakar su Ignu , jo pažįstama ir jos draugu papusryčiavome kavinukėje. Susipažįstant aš Lizos vardą nugirdau neteisingai - Melisa. Liza mano vardą pasirodo irgi nugirdo neteisingai - Johaness. Taip kad kaip ten bebūtų, mes ir likom visiškai nepažįstami. Po to mes su Ignu atsidūrėme Oklendo muziejuje, kur matėm tarakonų, mielų žalių driežiukų, senovinių medinių-akmeninių kirvių, iš vijoklių nupintų bučių ir visokių keistų žaislų. Tarakonai atrodė taip šlykščiai, kad net nesiryžau fotografuoti. Akmeninių kirvių konstrukciją įsiminiau, kad žinočiau, kaip pasigaminti bent tokį primityvų prietaisą, jei staiga mus ištiktų apokalipsė ir visi turėtų gyventi be elektros ir atiminėt vieni iš kitų morkas tik fizinės jėgos ir kirvių pagalba. Žaislai visai baisiai atrodantys būdavo Zelandijoj senobėj. Aš tai su tokiais nežaisčiau. Man mielesnės japoniškos lėlės. Ir dar mačiau autobusiuką raginantį legalizuoti kanapes. Legalizuokim kanapes!

car01 Originally uploaded by exam Japonai turi daug technologijų. Man, technofilui, ten ko gero būtų daug visokių techninių žaislų prieinama, bet aš, ko gero, mėgčiau ir japoniškomis lėlėmis žaisti.

Šiandien buvau įsilipęs į rusų laivą Oklende. Pasivaikščiojau, pafotografavau. Keistoka. Dar pirmąsyk gyvenime buvau trimačiame kine ir žiūrėjau filmą "Beowolf". Sėdėjau su tais juokingais dideliais akiniais ir nebuvo gėda nė kiek, nes visi aplink irgi su tokiais pat buvo. Labai smagu žiūrėt visus tuos trimačius efektus, bet baisoka kai koks nors veikėjas pakiša panosėn ieties smaigalį ir grasinasi nudobti. O čia Oklendo vaizdelis iš pakrantės:

Šiandien dieną užsiėmiau tokiais dalykais: pasivaikščiojimas po mišką - įvertinimas prastokas, nes su savo begyjančiu kojos pirštu dar vis esu daug lėtesnis už savo draugus plaukiojimas jūroje - įvertinimas prastokas, nes nepaisant nešalto vandens, pūtė šaltas vėjas ir saulė visiškai nekaitino vakare piknikas oloje - įvertinimas prastokas, nes buvo drėgna ir šalta, ir slėpėmės toje oloje tik dėl to, kad lauke lijo pokeris - įvertinimas prastokas, nes nepasitraukiau laiku iš žaidimo ir pralošiau viską Bendras įvertinimas - puiki diena! Nuotrauka: skelbimas miške - "saugokitės bičių".

Šiandien man buvo išdėstyta fotografų klasifikavimo teorija, pagal kurią yra fotografai menininkai ir fotografai technikai, o technikai skirstomi į tuos, kurie turi naujausią ir pažangiausią techniką arba viską išmano apie fotografavimo technikas. Deja aš nė į vieną iš šitų kategorijų, tad buvau priskirtas į fotografų gyvenimo fiksuotojų skyrių, kuriam po to suteikėm naujovišką pavadinimą - metraštininkai. Bet po to man, gyvenimo fiksuotojui, jie neleido fiksuoti gyvenimo, tad nuotraukų šįsyk nebus.

Kūčių vakarienę sutikome balkone. Kadangi mano draugai gyvena prie bažnyčios, o bažnyčia yra progresyvi ir pažengusi technologine prasme į priekį, tai mums teko ir mišias stebėti šiek tiek, ir jų klausytis šiek tiek. Nes kai mes, ateistai, į bažnyčią neateinam, tai bažnyčia į kiemą išneša ekraną ir kolonėles ir atsuka juos į mūsų balkoną. Na, bet mūsų kūčių šventimo jie vis vien nesugadino. Besėdint balkone įjungiau Kernagio pagroti šiek tiek ir bais nustebau, kai viena belgė pradėjo lietuviškai pritarti Kernagio dainelei apie Onulę , radusią siūlą iš vaikiškos kojinės, o gal iš vaivorykštės. Uau! Kalėdų pirmąją dieną teko sutikti ne pliaže, kaip kad planavome, o viduje, nes čia, tradiciškai, pirmąją Kalėdų dieną lyja. Tad, kai nelijo, basi žaidėm badmintoną ir vos pas ėjom pasivaikščioti pajūriu, o kai lijo, žaidėme bingo, stalo žaidimus, žiūrėjom dokumentinius filmus ir kalbėjome olandiškai, lietuviškai, rusiškai ir angliškai. Kol vaikščiojom pajūriu, dar spėjom šiek tiek pažaisti š

Brangus dienorašti, šįsyk Kalėdas sutinku su draugais Oklende. Oklende dabar pilna visokių blizgučių. Sako, kad čia yra 3 milžiniški blizgučiai, tačiau aš radau tik vieną. Taip pat radau labai informatyvų pranešimą: Dar Živilė rado šiandien kažkokioj parduotuvėj gvazdikėlių (iš Lietuvos) ir ta proga jų ir nupirko. Aš manau, kad sakinys ant pakelio "O koks karštas vynas be gvazdikėlių!" yra neteisingas ir turi baigtis klaustuku. Klaustuku, tiesa? Sveikinimas Nr. 3 Sveikinu visus Jus su šventėmis - linkiu įdomaus gyvenimo. Tiesa, girdėjau, kad toks linkėjimas naudojamas ir kaip prakeikimas, bet ką padarysi. Nuotraukos: Va dar nuotraukų .

Brangus dienorašti, šiandien susidūriau su pirmuoju žemės drebėjimu, kurį pats atpažinau, kaip žemės drebėjimą. Va, o po to, po kokios valandos jau ir Delfis rašė apie tai. Sėdžiu sau ramiai namie ir staiga - kabūm - žiūriu, sienos siūbuoja... jausmas toks tarsi smegenys sakytų - "čia yra sapnas, nes tokių nesąmonių tik sapnuose būna. Kur tai matyta, kad sienos, ir kompiuteris, ir stalas siūbuotų?". Keturioliktas aukštas visgi neblogą efektą žemės drebėjimams suteikia, pasirodo. Nors gal tie beveik penki balai, kurie buvo čia kažkur netoliese, būtų jautęsi ir kokiam žemesniam aukšte? O 6.8 balo - tai epicentras, apie 500 km nuo manęs. Ten iš vis katastrofos - elektra dingusi šen bei ten, stogai įgriuvę kai kur. Sveikinimas Nr. 1 Sveikinu visus su artėjančiom šventėm, te komiksą jums ta proga. Sveikinimas Nr. 2 Na ir kadangi turiu tam tikrų ryšių su Airijos lietuviais, tai ir šitą teko idėti. Linkėjimai visiems, kuriuos šitam klipuke mačiau. O taip pat, linkėjimai ir visiems

Šią savaitę, vietoj vienos beveik visos darbo dienos visi važiavome į projekto vadovo namus švęsti Kalėdų - netgi dovanų gavome. Mano dovana pasirodė man visai tinkama, išmečiau savo seną peruką ir dabar vaikščiosiu su šiuo. Šiandien eidamas gatve susitikau vieną indą, kurį mačiau tik vienąsyk prieš 3 mėnesius. Neįtikėtina, bet jis mane pažino ir net vardą prisiminė. Kaip aš pavydžiu tokiems žmonėms. Namie turiu pagalvių per akis. Kur tai matyta - 8 pagalves turėt? O jeigu įskaičiuotume dekoratyvines pagalvėles, kurios ant sofų guli numestos, tai ir visos 12 pagalvių gautųsi. Jeigu dabar kas nors pas mane atvažiuosit, turėsit bent vieną pagalvę išsivežt. Pradėjau žiūrėti serialą " The Mighty Boosh " - viena draugė britė labai parekomendavo ir netgi DVD įdavė. Na iki "Father Ted" netraukia, bet visvien labai juokinga žiūrėti. Vakar atėjo man telefono linijos pataisyti toks fainas telekomo technikas. Kai viską sutvarkė (tiek telefoną, tiek internetą) aš jam alaus pa

Šiandien pokalbiams su Telekomu išleidau apie 20 dolerių. Kur tai matyta telekomunikacijų kompanija, o neturi nemokamo numerio. Paini situacija su mano telefono linija: įsikrausčiau į butą butas anksčiau priklausė viešbučiui viešbutis, ko gero perdarė telefonų tinklą pastate ir paleido telefono liniją per vietinę telefono stotelę (PBX) telekomas sako, kad viską pajungė viešbučio darbuotojas atsakingas už PBX priežiūrą man nieko konkretaus nesako aš įtariu, kad mano telefono linija bet kokiu atveju turi eiti per tą viešbučio telefono stotelę, nes telefonas šitam pastate turi veikti dar ir kaip telefonspynė (kaip aš nekenčiu kalbininkų (Alma, jei skaitai, neįsižeisk)!!!) aš taip pat įtariu, kad jeigu telefono linija eis per PBX, tai ko gero trukdys man prisijungti prie interneto per ADSL ( telekomunikacijų žinovai patikslinkit man šitą prašau komentaruose ) Taigi visos šios situacijos spręsti ateis meistras iš Telekomo. Ateis šeštadienį. Buvau šokiruotas, nes jau buvau pripratęs prie vi

Brangus dienorašti, savaitgaliui nuskridau Australijon. Kadangi su sulaužytu kojos pirštu esu ne ką greitesnis už vėžlį, tai mačiau nelabai daug - mažai vaikščiojau ir buvau labiau linkęs sėdėti. Gerai, kad turiu draugų ten, kurie privertė mane pamatyti visokių anksčiau Sidnėjuj nematytų dalykėlių. Kadangi Australijoj buvau firmos Kalėdų vakarienės, tai pakliuvau į ypatingai prašmatnų restoraną, kur maistas buvo pernelyg įmantrus mano skoniui - mėsos mažai, o bulvių iš vis nebuvo. Vat Sigio (brolio) patyrimas irgi analogiškas . Sekmadienį buvau Sidnėjaus lietuvių klube, sutikau ten kokių 30 - 40 lietuvių ir susidariau įspūdį, kad jie niekad ten nėr buvę patys, nes mums pradėjus valgyti visi klausinėjo ar skanūs bulviniai blynai ir ar skanūs cepelinai. Apie šaltibarščius neklausinėjo, nes akivaizdžiai net iš toli matėsi, jog klaust neverta. Dabartinis Sidnėjaus lietuvių klubo virėjas - australas, tad jo šaltibarščiių receptas (kiek sugebėjau reverse engineerinti) - burokėlių tyrė ir šie

Eilinį kartą apturėjau kiek skausmingą nuotykį. Naktį iš penktadienio į šeštadienį pakliuvau avarijon ir susilaužiau kojos nykštį. Tiesą sakant skaudėti pradėjo tik pradėjus kokioms 10 minučių. Iškvietėm policiją, patikrino ar aš negirtas, aparačiukas patašė "no alcohol" ir tada atvažiavo greitoji ir mane išsivežė į ligoninę. Ligoninėj man davė 2 panadolio tabletes ir 2 ibuprofeno ir tuomet laukiau. Laukti teko ilgokai - kokias 2 valandas, o po to likusi procedūros dalis užtruko dar 2 valandas. Per tą laiką gavau 6 dozes radiacijos - 6 rentgeno nuotraukos. Na man kaip kompiuteristui tai ta radiacija tik į naudą ko gero buvo :) - energijos gavau. Dar man suleido nuskausminamųjų (nemėgstu adatų), prilipino nykštį prie gretimo piršto lipnia juosta ir liepė eiti namo ir pasirodyti po savaitės. Net ramentų nedavė, kiaulės. Tiksliau davė ramentus, kad iš palatos į rentgeno kabinetą nušokuočiau, o po to atėmė - sakė, kad apsieisiu. Mano sulūžęs pirštas maždaug taip atrodė: Mugė Šian