Ledai Sidnėjuj

Šiandien grįžtu į Naująją Zelandiją, bet kelioms valandoms sustojau Sidnėjuje. Šiaip ledų pavalgyt, kavos išgert, po parką pasivaikščiot.

Sydney

Man Sidnėjuj labai gražu, ko gero dėl to, kad rodos tik 25 minutes tereikėjo skristi iš Kanberos į Sidnėjų, o pakliuvau iš žiemos į vasarą. Kaberoj su striuke visąlaik reikėjo vaikščiot, o Sidnėjuj - 24 laipsniai šilumos. Milžiniški pastatai, maži pastatai, maža jūra, milžiniškas tiltas, milžiniški parkai, merginos su sijonais ir suknelėm. Nerealiai.

Jeigu aš Sidnėjuj gyvenčiau, tai vaikščiočiau mažiau apsirengęs nei vietiniai, visgi jiems dabar žiemos vidurys.

Pasivaikščiojau po botanikos sodą, paspoksojau į milžiniškus kaktusus, suradau skelbimą, kur parko administracija kviečia pavaikšioti per žolytę bei apkabinti medžius.

Sydney, medžių kabinėtojai

Šiandien, vis sunku suprasti, kad skrydžio iš Kanberos atsidūriau ne kitoj šalyj, o tik kitam mieste. Man regis, kad tai pirmas kartas gyvenime, kai išlipęs iš lėktuvo atsidūriau toj pačioj šalyj (na buvo dar vienąsyk taip, bet tuomet iš aerouosto neteko išeti).

Centrinė Sidnėjaus traukinių stotis - nieko gero. Kokia gi ji centrinė, jeigu neturi net tų dėžių, kur galima būtų bagažą palikti.

Baigiau skaityti Iain M. Banks knygą "The State of The Art". Daugiau niekad jo knygų neskaitysiu - apsakymai ir apysaka, be pabaigos, be veiksmo. Gal jo pažiūros į religiją ir panašios į mano (vienas apsakymas - labiau pamastymai apie prietarus ir mokslą, nei apsakymas), bet rašyt jis nemoka.

Dar nusipirkau Charles Stross knygą "Accelerando" (o čia ją galima nemokamai parsisiųst). Kol kas visai įdomiai skaitosi nors rašymo stilius man nelabai patinka. Galutinis įvertinimas - vėliau.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Auksinės šakutės