Mano išmintis

Mano mėgstamiausia knyga baigiasi žodžiais "žmogus - svarbiau už tiesą".

Kai kurie žmonės kurdami meną negalvoja apie prasmę. Bandau prasmės ieškoti tik ten, kur tikiuosi ją surasti. Taip lengviau. Matuoti, žinoma, galima pagal rezultatus, pagal pastangas arba pagal pastangų ir rezultatų santykį. Aš pasirinkau rezultatus ir santykį.

Kalba - įrankis, o netinkamas įrankių naudojimas gali atnešti žalos. Man labiausiai patinka žodžiai "laigyti", "skabyti" ir "tekina". Dar man patinka žodis "bliūdas", bet šito niekam nesakyk. Gerai? Patinka man be to, kad galiu beveik žodžius sakinyj sudėlioti bet kaip, kalboj lietuvių.

Prieš kalbėdamas stengsiuosi pagalvoti - dėl viso pikto. Nervinimasis trukdo galvoti. Gaila, kad žmonės nemėgsta, kai jiems tiesą į akis sakai. Be to žmonės nemėgsta, kai nesakai tiesos. Pastebėjau, jog žmonėms patinka, kai sakai tiesą apie save. Ypač tada, kai ką nors negero apie save pasakai. Aš kartais būnu kiaulė.

Šypsena, padeda labiau nei susiraukimas. Pasakyti "ačiū", "atsiprašau", "laba diena" lengva. Lietuvoje ištaręs šiuos žodžius nepažįstamiems galėčiau juos sutrikdyti. Nieko ypatingo, bet smagu.

Kažkas sakė "kad gyvenimo pabaigoje gailėsies to, ko nepadarei, o ne dėl to, ką padarei". Darau! Rekomenduoju!

Žmogus savo likimo kalvis. Jeigu ką nors neteisingo nukaliau, nesikremtu ir neatgailauju - mokausi iš klaidos, jei galiu - ištiesinu. Tai kas, kad iš istorijos galima pasimokyti tik to, jog iš
istorijos nesimokoma. O aš mokausi! Geriau, aišku, iš svetimų klaidų mokytis...

Vertybės būna skirtingos. Dėl to geri žmonės išrado toleranciją. Stengiuos netrukdyti kitiems būti laimingais. Tikrai tikrai.

Ir svarbiausia - nepanikuok!

Šį straipsnelį maždaug 2006 balandį parašiau knygai "Pasiilgau (Mes vienas kito angelai)". Rašiau lengva ranka, o po to kelis kartus skaičiau ir vis negalėjau atsistebėti, kad tiek tiesos ir išminties parašiau

Nuotrauka