Nepriklausomybės atkūrimo maistas

Kepta duona
Mano gaminys (2008, N. Zelandija)

Nepriklausomybės atkūrimo dieną paminėjau iškepdamas juodos duonos (ne tokia juoda duona kaip Lietuvoj, bet iškeptos beveik neišeina atskirt nuo tikros).

Rytoj vaišinsiu bendradarbius, bet tik nežinau kaip pavadinti - Lithuanian fried garlic rye bread?

Pas mus darbe yra šiokia tokia tradicija - karts nuo karto organizuoti bendrus pusryčius, kur žmonės atneša savo gamybos patiekalų. Man tai kančia ką nors gaminti ir niekaip nesuprantu, negi tikrai žmonės taip mėgsta gaminti ir valgyti, kad organizuoja visokius pusryčius, konkursus maisto ir kt.? Maistas gi tam reikalingas, kad nenumirtum, o ne pramoga...

Komentarai

scania gti sakė…
Maistas gali būti ir pramoga. Jei geras :)
Anonimiškas sakė…
Gerai, Lineli, jei maistas tau ne pramoga, tai to firminio torciuko daugiau nebus :) Juk nenumirsi is bado - duonos pakramtysi, vandens uzsigersi :)

Jurga
Akvilyte sakė…
o tada įdomu, tas anglų virėjas Oliveris, juk jis gamina tikrai ne tik dėl to, kad išgyventi:)
Anonimiškas sakė…
kiekvienas masto pagal savo sugedimo laipsni. siais laikais galime valgyti ir gauti visko, ne karas, ne maras ir ne badmetis, tad dziagtis reikia maistu. neaisku ar kas nors kada nors vel jo neatims. nieko mes nezinom kas bus rytoj

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai