Eil Nr. 1
Jos veidas buvo kalbos valanda,
jos stotas buvo dainavimas.
Pirštu matematikos neišmokysi,
virpuliu algebros nenurašysi.
Pamylėk, pamylėk geografiją,
kolei ši nepavirto istorija.
Aklinoj išminties tamsoje,
viltingame nežinojime
jos veidas buvo kalbos valanda,
jos stotas buvo dainavimas.
Māris Čaklais
http://vladas.braziunas.net/translations/latvian/Maris_Caklais.html
Galvon suaugę baras profesoriai,
Kad vietoms gabus bet nerimtas.
O man, kur pažiūriu - visur pavasariai,
Kiekvienoje kišenėj pavasarių šimtas.
Išeini - aplinkui gyvenimo potvinis,
Visus širdies kalnus baigia apsemti.
O čia, sako, puvimas eina visuotinis, -
Ir liepia palengvo trunyti ir senti.
Nusigrįžta, kad saulė nešildytų,
Akinių kad stiklai nesutirptų.
O jei kuriam plaukus rasa suvilgytų,
Tai tuoj bėga kirptųs.
O aš - kad ir nenoroms, kad ir juokaudamas
Kišenę ar burną tik atveriu, -
Ir veržias pavasariai virsdami, sprausdamies,
Ir raitos žaliūkšniai po ...