Bro1 (Linas Jakučionis)

(Paruošta pagal informaciją pateiktą el. laiške, kurį gavau iš Lietuvos Respublikos ambasados Japonijoje 2017 vasario 2 dieną) Lietuvos pilietybės įstatymas nustato, kad vaikas, kurio nors vienas iš tėvų yra Lietuvos pilietis, įgyja Lietuvos pilietybę gimimu, nepriklausomai nuo gimimo vietos – Lietuvoje ar užsienyje. Jeigu Jūsų vaikas gimimu įgijo ir kito tėvo valstybės pilietybę, pagal Lietuvos pilietybės įstatymą, vaikas lieka abiejų valstybių pilietis ir nėra nustatymas terminas, kad sulaukus 21 metų amžiaus, jam reiktų pasirinkti vieno iš tėvų pilietybę. Toks pasirinkimo reikalavimas buvo panaikintas 2016 metų įstatymo pataisa. Nedalyvaujant vaikui ambasadoje galėtumėte pateikti prašymą dėl lietuviško paso išdavimo vaikui iki sūnui sukaks 1 metai. Vaikams iki 5 metų amžiaus išduodami pasai galiojantys 2 metus. Būdamas užsienyje prašymą išduoti pasą vaikui galite pateikti tik asmeniškai atvykęs į ambasadą arba susitikimo su ambasados konsuliniu pareigūnu metu, kai vykdoma kons...

2009 Vasario 17 užregistruotas naujas pilietybės įstatymo projektas . Šio projekto aiškinamasis raštas teigia: Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Pats įstatymas, deja, teigia: 7 straipsnis. Atvejai, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 1) Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas; 2) yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs kitos valstybės pilietybę; 3) yra asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs kitos valstybės pilietybę; 4) yra šio straipsnio 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis; 5) sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę; 6) Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos ...