Bro1 (Linas Jakučionis)

Šiame straipsnelyje žodį freeconomy versiu nemokanomika, mat freeconomy yra naujadaras sudarytas iš žodžių free (laisvas, nemokamas) ir ecomony (ekonomika). Šiandien Irka manęs paklausė, ar turiu aš kokią nors nuomonę apie freeconomy (nemokanomika). Aišku turiu! Tiksliau iš pradžių neturėjau, bet vos persiskaitęs apie juos šiek tiek informacijos suradau išsyk jiems vietą mano filosofijos sistemoje. Kaip ten bebūtų, ši nemokanomika nėra tokia jau labai kuo nors ypatinga, šiuo metu daugelis savanoriškų organizacijų veikia tokiais principais - savanoriai skiria savo žinias ir laiką nemokamai dirbti visuomenės labui. O skiriasi nuo savanoriavimo nemokanomika tuo, kad jų judėjimo tikslas - visos visuomenės perėjimas nuo pinigais pagrįstos ekonomikos prie bepiniginės gerumu ir pasitikėjimu pagrįstos visuomenės. Na... kažkas panašaus į hipių komunas. Gražiai visa tai skambėtų, bet dauguma ekonominių sistemų / santvarkų / ideologijų / tikėjimų pamiršta paimti domėn žmogiškąjį faktorių. T.y. p...

Šiandien per pietus su kolegomis diskutavome apie visokį piratavimą, copyright (autorines teises) bei įvairius su tuo susijusius dalykėlius. Aš šįsyk buvau velnio advokatas ir bandžiau bendradarbiams parodyt, kad tai nėra toks labai jau aiškus dalykas, kad praktiškai beveik viskas, kas su copyright'ais susiję yra viena didelė pilka teritorija. Vienas iš su piratavimu susijusių painių dalykų yra žalos nustatymas. Dažnai muzikos ar programinės įrangos industrijos organizacijos teigia, jog kiekvienas nelegaliai įsigytas kūrinys atneša žalą tolygią pilnai mažmeninei to kūrinio kainai. Tačiau natūralu, kad tai netiesa - jeigu konkrečiam žmogui, to kūrinio vertė yra mažesnė nei pilna kaina, tai jis jo ir nepirks. Jeigu žmogus pirkti kūrinio kopijos neketino, tai to kūrinio nupiratavimas jokios žalos ir nepadaro. Tiesą sakant, net galima manyti, jog piratavimas tokiu naudingas, nes žalos nepadarė niekam, o "piratui" naudos atnešė. Na tai būtų visiška tiesa, jeigu rinka tebūtų s...