Lietuvos pilietybė mišriose šeimose gimusiems vaikams

(Paruošta pagal informaciją pateiktą el. laiške, kurį gavau iš Lietuvos Respublikos ambasados Japonijoje 2017 vasario 2 dieną)

Lietuvos pilietybės įstatymas nustato, kad vaikas, kurio nors vienas iš tėvų yra Lietuvos pilietis, įgyja Lietuvos pilietybę gimimu, nepriklausomai nuo gimimo vietos – Lietuvoje ar užsienyje. Jeigu Jūsų vaikas gimimu įgijo ir kito tėvo valstybės pilietybę, pagal Lietuvos pilietybės įstatymą, vaikas lieka abiejų valstybių pilietis ir nėra nustatymas terminas, kad sulaukus 21 metų amžiaus, jam reiktų pasirinkti vieno iš tėvų pilietybę. Toks pasirinkimo reikalavimas buvo panaikintas 2016 metų įstatymo pataisa.

Nedalyvaujant vaikui ambasadoje galėtumėte pateikti prašymą dėl lietuviško paso išdavimo vaikui iki sūnui sukaks 1 metai. Vaikams iki 5 metų amžiaus išduodami pasai galiojantys 2 metus. Būdamas užsienyje prašymą išduoti pasą vaikui galite pateikti tik asmeniškai atvykęs į ambasadą arba susitikimo su ambasados konsuliniu pareigūnu metu, kai vykdoma konsulinė misija.

Tad ką daryti gimus vaikui dėl Lietuvos pilietybės?

Kadangi informacija laikui bėgant kinta ir jūsų situacijai gali būti reikalinga kiek kitokie dokumentai nei reikėjo man, susisiekite su ambasada.

Man reikėjo:

• Santuokos registracijos dokumentų Lietuvoje (turėjome šiuos dokumentus iš anksčiau)
• Gimimo liudijimą patvirtinti apostile
• Pateikti oficialų gimimo liudijimo vertimą

Nuorodos

• Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas
• LR ambasada Japonijoje - informacija apie pasus
• LR ambasada Japonijoje - informacija apie civilinę metrikaciją 

NZ dokumentus apostilėmis tvirtina ir oficialiai verčia NZ vidaus reikalų departamentas (Department of Internal Affairs):

• Informacija apie apostiles
• Informacija apie vertimus

Nepaisant, kad tai du skirtingi procesai - tereikės užpildyti vieną prašymo formą.