Bro1 (Linas Jakučionis)

Vakar su Ignu , jo pažįstama ir jos draugu papusryčiavome kavinukėje. Susipažįstant aš Lizos vardą nugirdau neteisingai - Melisa. Liza mano vardą pasirodo irgi nugirdo neteisingai - Johaness. Taip kad kaip ten bebūtų, mes ir likom visiškai nepažįstami. Po to mes su Ignu atsidūrėme Oklendo muziejuje, kur matėm tarakonų, mielų žalių driežiukų, senovinių medinių-akmeninių kirvių, iš vijoklių nupintų bučių ir visokių keistų žaislų. Tarakonai atrodė taip šlykščiai, kad net nesiryžau fotografuoti. Akmeninių kirvių konstrukciją įsiminiau, kad žinočiau, kaip pasigaminti bent tokį primityvų prietaisą, jei staiga mus ištiktų apokalipsė ir visi turėtų gyventi be elektros ir atiminėt vieni iš kitų morkas tik fizinės jėgos ir kirvių pagalba. Žaislai visai baisiai atrodantys būdavo Zelandijoj senobėj. Aš tai su tokiais nežaisčiau. Man mielesnės japoniškos lėlės. Ir dar mačiau autobusiuką raginantį legalizuoti kanapes. Legalizuokim kanapes!

car01 Originally uploaded by exam Japonai turi daug technologijų. Man, technofilui, ten ko gero būtų daug visokių techninių žaislų prieinama, bet aš, ko gero, mėgčiau ir japoniškomis lėlėmis žaisti.

Šiandien buvau įsilipęs į rusų laivą Oklende. Pasivaikščiojau, pafotografavau. Keistoka. Dar pirmąsyk gyvenime buvau trimačiame kine ir žiūrėjau filmą "Beowolf". Sėdėjau su tais juokingais dideliais akiniais ir nebuvo gėda nė kiek, nes visi aplink irgi su tokiais pat buvo. Labai smagu žiūrėt visus tuos trimačius efektus, bet baisoka kai koks nors veikėjas pakiša panosėn ieties smaigalį ir grasinasi nudobti. O čia Oklendo vaizdelis iš pakrantės:

Šiandien dieną užsiėmiau tokiais dalykais: pasivaikščiojimas po mišką - įvertinimas prastokas, nes su savo begyjančiu kojos pirštu dar vis esu daug lėtesnis už savo draugus plaukiojimas jūroje - įvertinimas prastokas, nes nepaisant nešalto vandens, pūtė šaltas vėjas ir saulė visiškai nekaitino vakare piknikas oloje - įvertinimas prastokas, nes buvo drėgna ir šalta, ir slėpėmės toje oloje tik dėl to, kad lauke lijo pokeris - įvertinimas prastokas, nes nepasitraukiau laiku iš žaidimo ir pralošiau viską Bendras įvertinimas - puiki diena! Nuotrauka: skelbimas miške - "saugokitės bičių".

Šiandien man buvo išdėstyta fotografų klasifikavimo teorija, pagal kurią yra fotografai menininkai ir fotografai technikai, o technikai skirstomi į tuos, kurie turi naujausią ir pažangiausią techniką arba viską išmano apie fotografavimo technikas. Deja aš nė į vieną iš šitų kategorijų, tad buvau priskirtas į fotografų gyvenimo fiksuotojų skyrių, kuriam po to suteikėm naujovišką pavadinimą - metraštininkai. Bet po to man, gyvenimo fiksuotojui, jie neleido fiksuoti gyvenimo, tad nuotraukų šįsyk nebus.

Kūčių vakarienę sutikome balkone. Kadangi mano draugai gyvena prie bažnyčios, o bažnyčia yra progresyvi ir pažengusi technologine prasme į priekį, tai mums teko ir mišias stebėti šiek tiek, ir jų klausytis šiek tiek. Nes kai mes, ateistai, į bažnyčią neateinam, tai bažnyčia į kiemą išneša ekraną ir kolonėles ir atsuka juos į mūsų balkoną. Na, bet mūsų kūčių šventimo jie vis vien nesugadino. Besėdint balkone įjungiau Kernagio pagroti šiek tiek ir bais nustebau, kai viena belgė pradėjo lietuviškai pritarti Kernagio dainelei apie Onulę , radusią siūlą iš vaikiškos kojinės, o gal iš vaivorykštės. Uau! Kalėdų pirmąją dieną teko sutikti ne pliaže, kaip kad planavome, o viduje, nes čia, tradiciškai, pirmąją Kalėdų dieną lyja. Tad, kai nelijo, basi žaidėm badmintoną ir vos pas ėjom pasivaikščioti pajūriu, o kai lijo, žaidėme bingo, stalo žaidimus, žiūrėjom dokumentinius filmus ir kalbėjome olandiškai, lietuviškai, rusiškai ir angliškai. Kol vaikščiojom pajūriu, dar spėjom šiek tiek pažaisti š...

Brangus dienorašti, šįsyk Kalėdas sutinku su draugais Oklende. Oklende dabar pilna visokių blizgučių. Sako, kad čia yra 3 milžiniški blizgučiai, tačiau aš radau tik vieną. Taip pat radau labai informatyvų pranešimą: Dar Živilė rado šiandien kažkokioj parduotuvėj gvazdikėlių (iš Lietuvos) ir ta proga jų ir nupirko. Aš manau, kad sakinys ant pakelio "O koks karštas vynas be gvazdikėlių!" yra neteisingas ir turi baigtis klaustuku. Klaustuku, tiesa? Sveikinimas Nr. 3 Sveikinu visus Jus su šventėmis - linkiu įdomaus gyvenimo. Tiesa, girdėjau, kad toks linkėjimas naudojamas ir kaip prakeikimas, bet ką padarysi. Nuotraukos: Va dar nuotraukų .

Brangus dienorašti, šiandien susidūriau su pirmuoju žemės drebėjimu, kurį pats atpažinau, kaip žemės drebėjimą. Va, o po to, po kokios valandos jau ir Delfis rašė apie tai. Sėdžiu sau ramiai namie ir staiga - kabūm - žiūriu, sienos siūbuoja... jausmas toks tarsi smegenys sakytų - "čia yra sapnas, nes tokių nesąmonių tik sapnuose būna. Kur tai matyta, kad sienos, ir kompiuteris, ir stalas siūbuotų?". Keturioliktas aukštas visgi neblogą efektą žemės drebėjimams suteikia, pasirodo. Nors gal tie beveik penki balai, kurie buvo čia kažkur netoliese, būtų jautęsi ir kokiam žemesniam aukšte? O 6.8 balo - tai epicentras, apie 500 km nuo manęs. Ten iš vis katastrofos - elektra dingusi šen bei ten, stogai įgriuvę kai kur. Sveikinimas Nr. 1 Sveikinu visus su artėjančiom šventėm, te komiksą jums ta proga. Sveikinimas Nr. 2 Na ir kadangi turiu tam tikrų ryšių su Airijos lietuviais, tai ir šitą teko idėti. Linkėjimai visiems, kuriuos šitam klipuke mačiau. O taip pat, linkėjimai ir visiems...

Šią savaitę, vietoj vienos beveik visos darbo dienos visi važiavome į projekto vadovo namus švęsti Kalėdų - netgi dovanų gavome. Mano dovana pasirodė man visai tinkama, išmečiau savo seną peruką ir dabar vaikščiosiu su šiuo. Šiandien eidamas gatve susitikau vieną indą, kurį mačiau tik vienąsyk prieš 3 mėnesius. Neįtikėtina, bet jis mane pažino ir net vardą prisiminė. Kaip aš pavydžiu tokiems žmonėms. Namie turiu pagalvių per akis. Kur tai matyta - 8 pagalves turėt? O jeigu įskaičiuotume dekoratyvines pagalvėles, kurios ant sofų guli numestos, tai ir visos 12 pagalvių gautųsi. Jeigu dabar kas nors pas mane atvažiuosit, turėsit bent vieną pagalvę išsivežt. Pradėjau žiūrėti serialą " The Mighty Boosh " - viena draugė britė labai parekomendavo ir netgi DVD įdavė. Na iki "Father Ted" netraukia, bet visvien labai juokinga žiūrėti. Vakar atėjo man telefono linijos pataisyti toks fainas telekomo technikas. Kai viską sutvarkė (tiek telefoną, tiek internetą) aš jam alaus pa...

Šiandien pokalbiams su Telekomu išleidau apie 20 dolerių. Kur tai matyta telekomunikacijų kompanija, o neturi nemokamo numerio. Paini situacija su mano telefono linija: įsikrausčiau į butą butas anksčiau priklausė viešbučiui viešbutis, ko gero perdarė telefonų tinklą pastate ir paleido telefono liniją per vietinę telefono stotelę (PBX) telekomas sako, kad viską pajungė viešbučio darbuotojas atsakingas už PBX priežiūrą man nieko konkretaus nesako aš įtariu, kad mano telefono linija bet kokiu atveju turi eiti per tą viešbučio telefono stotelę, nes telefonas šitam pastate turi veikti dar ir kaip telefonspynė (kaip aš nekenčiu kalbininkų (Alma, jei skaitai, neįsižeisk)!!!) aš taip pat įtariu, kad jeigu telefono linija eis per PBX, tai ko gero trukdys man prisijungti prie interneto per ADSL ( telekomunikacijų žinovai patikslinkit man šitą prašau komentaruose ) Taigi visos šios situacijos spręsti ateis meistras iš Telekomo. Ateis šeštadienį. Buvau šokiruotas, nes jau buvau pripratęs prie vi...

Brangus dienorašti, savaitgaliui nuskridau Australijon. Kadangi su sulaužytu kojos pirštu esu ne ką greitesnis už vėžlį, tai mačiau nelabai daug - mažai vaikščiojau ir buvau labiau linkęs sėdėti. Gerai, kad turiu draugų ten, kurie privertė mane pamatyti visokių anksčiau Sidnėjuj nematytų dalykėlių. Kadangi Australijoj buvau firmos Kalėdų vakarienės, tai pakliuvau į ypatingai prašmatnų restoraną, kur maistas buvo pernelyg įmantrus mano skoniui - mėsos mažai, o bulvių iš vis nebuvo. Vat Sigio (brolio) patyrimas irgi analogiškas . Sekmadienį buvau Sidnėjaus lietuvių klube, sutikau ten kokių 30 - 40 lietuvių ir susidariau įspūdį, kad jie niekad ten nėr buvę patys, nes mums pradėjus valgyti visi klausinėjo ar skanūs bulviniai blynai ir ar skanūs cepelinai. Apie šaltibarščius neklausinėjo, nes akivaizdžiai net iš toli matėsi, jog klaust neverta. Dabartinis Sidnėjaus lietuvių klubo virėjas - australas, tad jo šaltibarščiių receptas (kiek sugebėjau reverse engineerinti) - burokėlių tyrė ir šie...

Eilinį kartą apturėjau kiek skausmingą nuotykį. Naktį iš penktadienio į šeštadienį pakliuvau avarijon ir susilaužiau kojos nykštį. Tiesą sakant skaudėti pradėjo tik pradėjus kokioms 10 minučių. Iškvietėm policiją, patikrino ar aš negirtas, aparačiukas patašė "no alcohol" ir tada atvažiavo greitoji ir mane išsivežė į ligoninę. Ligoninėj man davė 2 panadolio tabletes ir 2 ibuprofeno ir tuomet laukiau. Laukti teko ilgokai - kokias 2 valandas, o po to likusi procedūros dalis užtruko dar 2 valandas. Per tą laiką gavau 6 dozes radiacijos - 6 rentgeno nuotraukos. Na man kaip kompiuteristui tai ta radiacija tik į naudą ko gero buvo :) - energijos gavau. Dar man suleido nuskausminamųjų (nemėgstu adatų), prilipino nykštį prie gretimo piršto lipnia juosta ir liepė eiti namo ir pasirodyti po savaitės. Net ramentų nedavė, kiaulės. Tiksliau davė ramentus, kad iš palatos į rentgeno kabinetą nušokuočiau, o po to atėmė - sakė, kad apsieisiu. Mano sulūžęs pirštas maždaug taip atrodė: Mugė Šian...

Šiandien vienas kolega užmigo darbe. Juokėmės iš jo. Pasirodo jis beveik kasdien darbe užmiega... po kelis kartus net.

Vasaros požymiai Štai du požymiai, pagal kuriuos supratau, kad vasara jau čia: paskutinio mėnesio sąskaita už elektros suvartojimą buvo 6 kartus mažesnė nei prieš 2 mėnesius (prie šito paukščiuką pasižymėjau vakar) verčiantis nuo vieno šono ant kito skauda saulės nudegintas rankas ir sprandą (paukščiukas prie šito padėtas prieš savaitę) Mokslai prasideda Šiandien jau beveik visai išsirinkau temą savo magistriniam darbui - "Kritiškas tonas laikraščių straipsniuose". Turėtų būti labai įdomi tema susijusi su kritiško ir teigiamo tono automatiniu atpažinimu straipsniuose. Ko gero labai geras daiktas visokioms žiniasklaidos stebėjimo (media monitoringo) kompanijoms, kurios galėtų stebimus straipsnius automatiškai skirstyti kokioje nors pozityvumo, negatyvumo skalėje ir stebėti, kaip veikia reklamos kampanijos arba kada reikia skelbti pavojų ir skatinti klientus keisti įvaizdį. O jeigu tai pritaikytume akcijų prekyboje, ko gero galima būtų pagerinti akcijų rinkos prognozes. Trumpai...

Brangus dienorašti, Neseniai apsvarstėme su draugais, kad galėtume imigravimo į NZ agentūrą atidaryti, tačiau panašiau, jog daug didesnę paklausą turi pamestų giminių paieškos. Pametė, beveik suradom Štai prieš savaitę Danguolė pranešė, jog jos besilankant Lietuvoje paprašė surasti vieną lietuvį kažkieno giminę. Ir adresą davė ir pavardę. Patikrinom telefonų knygoje - yra toks. Tai beveik suradom pamestą giminę - ne toks jis ir pamestas buvo. Pamestas dėdė O šiandien ryte pasitikrinu paštą - laiškutis, su prašymu surasti pamestą dėdę. Šįsyk ko gero nebus taip paprasta - nes telefonų knyga atsakymo neduoda, o adresas berods pakankamai senas. Reiks pasidomėti šiuo reikalu. pagarbiai seklys Linas

Citata Nr. 1 Lietuvos Republikos Konstitucija 36 straipsnis Negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus. Citata Nr. 2 (vos vos perfrazuota iš Delfi ) Vilniaus savivaldybė gali atsisakyti išduoti leidimus renginiams, kurių metu, policijos arba specialios komisijos nuomone, gali kilti riaušės. O žmonės Delfi komentaruose spygauja iš džiaugsmo. Ko gi jūs spygaujat, taigi, kai taikių susirinkimų teises atima iš vienos grupės, jas taip pat atima ir iš jūsų pačių. Tad eilinį kartą Martin Niemöller eilės: When the Nazis came for the communists, I remained silent; I was not a communist. When they locked up the social democrats, I remained silent; I was not a social democrat. When they came for the trade unionists, I did not speak out; I was not a trade unionist. When they came for the Jews, I remained silent; I wasn't a Jew. When they came for me, there was no one left to speak out.

Na štai, prasidėjo vasara, temperatūra dieną jau pakyla iki 20 laipsnių, saulėta. Tas vakar buvau piknike ir išsiaiškinau, ko nemoku Naudotis saule nemoku Saule nemoku naudotis visai - ėmiau ir sudegiau sprandą ir vieną šoną. Kitas šonas liko beveik visai neįdegęs. Rodos ir vaikščiojau, ir sėdėjau ir bendravau su visais, bet kaip tik aš pasisukdavau taip man saulė vis kiauliškai iš dešinės pradėdavo šviest. Reikės kurį laiką nebeaukoti aukų dievui Ra, gal susipras. Fotografuotis nemoku Ir fotografuotis nemoku - kiek į kokią nuotrauką vakar pakliuvau, tiek vis nugarą fotografui (o gal fotografei) atsukdavau. Reiks pasitreniruot kada nors prieš kamerą pasivaipyt.

Trumpai: Facebook'as leidžia bendrauti iškart su dideliu kiekiu draugų ir pažįstamų. Taigi, jau keletą kartų per pastarąsias savaite sulaukiau klausimo "Kokia Facebook'o esmė?". Facebook'as yra bendravimui skirta svetainė. Taip, yra ir kitų bendravimo priemonių - gyvas bendravimas, telefonu, per Skype, el. paštu, rašant į savo internetinius dienoraščius ir kt. Keliems draugams parašote laiškus, paskambinate ar kitaip pranešate apie save kasdien ar kad ir kas savaitę? Na neaišku koks atsakymas, bet su kiekvienu atskirai pabendrauti neišeina - laiko pritrūksta. Tai čia su draugais. O kur dar pažįstami, su kuriais irgi nesinori ryšių nutraukt? Taigi Facebook'as iš dalies šią problemą išsprendžia, ypač, jei nemažai draugų ir pažįstamų irgi naudojasi šia svetaine reguliariai. Taigi Facebook'e galima bendrauti tiek viešai, tiek privačiai. Privatus bendravimas nieko nevertingas, galite tai daryti bet kokiu kitu būdu. Viešojo bendravimo privalumai pasireiškia tuo...

Labai miela prirašinėti internete visokių niekų, o po to po beveik 10 metų surasti. Jaučiuosi kaip vaikystėj, kai į palėpę kaime užsiropšdavau. Taigi mano prieš 8-9 metus rašytos (idiotiškos) istorijos - kitaip sakant, mano senovinis blogas su truputi hiperbolizuotom tikrom man nutikusiom istorijom . O čia daugiau mano senovinių nuotraukų iš 1996-ųjų - 2000-ųjų.

Jau apie metus internete "šie tiek siaučia" LOL Catz reiškinys. Svetainėje http://icanhascheezburger.com , ant įvairių gyvūnėlių (dažniausiai kačių) nuotraukų baisiai laužyta anglų kalba bandoma parašyti, kokia nors juokinga antraštė. Kartais visai juokingų būna.

Iš istorijos galima pasimokyti, kaip dainuoti "laimingo gimtadienio": Knygos ir jų automatizavimas Prieš keletą dienų pamačiau Velingtono humanistų asociacijos bibliotekėlę, kuri yra pakankamai įspūdinga ir kurioj aš pats labai mielai kada nors pasiskolinsiu knygų, bet kadangi ta bibliotekėlė (2 knygų spintos) yra nesukatalogizuota, tai sunku ką nors išsirinkti. Beveik apsiėmiau visas knygas surašyti į sąrašiuką ir dėl to šiandie aiškinaus, kaip visa tai automatizuoti. Visų pirma susiradau keletą interneto svetainių, kurios skirtos knygų kolekcijos tvarkymui ir išsirinkau vieną: www.goodreads.com . Visai patogu, galima skelbti savo knygų sąrašą, knygos pridedamos pakankamai lengvai pagal ISBN numerį arba rankiniu būdu suvedant duomenis. Duomenis galima importuoti arba eksportuoti. Savo knygų sąrašus galima skelbti kitose interneto svetainėse... Na trumpai tariant yra visos galimybės, kurių gali prisireikti moderniam žmogui ar klubui. Po to pradėjau domėtis ar yra programų, k...

Vakar netyčia susiradau informacijos, kad Velingtone organizuojamas Avatar Enlightened Planetary Civilisation susitikimas. Enlightened Planetary Civilization (apšviestoji planetos civilizacija) skamba neblogai visai (iš pavadinimo praignoravęs tą žodį "avataras", net pagalvojau, kad čia gali būti kokia nors savišvietos / skeptikų grupė), tad užmečiau akį į jų internetinį puslapį - na parašyta, kad tai savo sugebėjimų ir asmenybės vystymui skirta organizacija, bet kažkaip man jau labai įtartinai nuskambėjo tai, ir pagalvojau, jog įtartinai panašu į scienotologų "tikslus" ir veiklą. Tad paieškojau dar informacijos ir ką gi, pasirodo šitų avataro apšviestųjų planetos civilizacijos sektos įkūrėjas anksčiau vadovavo kažkuriai scienotologų bažnyčiai. Kita Šiandien žiūrėjau dokumentinį filmą apie atominę energetiką . Jeigu kas vers žiūrėti šį filmą nesispyriokit.

Na ką gi, pareklamuosiu viena podcast'ą - The Skeptics' Guide to the Universe (Skeptikų vadovas po visatą). Labai šauni kassavaitinė mokslinė skeptikų laidelė. Aš jos jau klausausi beveik metus ir kiekvieną savaitę laukiu, kol išeis nauja laida. Laida dažniausiai sudaryta iš keleto standartinių skyrelių: mokslinės naujienos, jų aptarimas ir susijusių mokslinių principų paaiškinimas; atsakymai į vieną ar du skaitytojų klausimus, susijusius su skepticizmu; mokslas ar pramanas - žaidimas tarp laidos vedančiųjų, kuriame vienas iš vedančiųjų pristato 3 mokslines naujienas - dvi tikras ir vieną išgalvotą, o kiti vedantieji turi pabandyti atspėti, kuri iš jų yra netikra; interviu su kokiu nors skeptikams įdomiu žmogum; ir dar keletas smulkesnių skyrelių. Laidos vedantieji labai smagūs - visi, be išimties, linksmi, viena vedančioji labai švelniai ir juokingai nešvanki (čia jos blogas ) ir vienas vedantysis yra nerealiai daug išmanantis ir įdomiai mokantis viską pristatyti, medicinos d...

Vakar buvau humanistų susitikime ir įsivėliau į avantiūrą - padaviau prašymą tapti "civil marriage celebrant". T.y. jeigu viskas gerai, tai neužilgo galėsiu sutuokdinėti žmones, norinčius civilinių, o ne bažnytinių sutuoktuvių. O po to nuėjau saliutų pažiūrėt. Nuotraukų nė vienos nepadariau, nes atėjau prasidedant saliutams ir neturėjau laiko susirasti patogiai vietai ir paruošti trikojo. Kita vertus, visvien nuotraukose visi saliutai vienodai atrodo. Na bet kokiu atveju čia nuoroda į vieną iš kažkieno kito vakar darytų nuotraukų .

Šiandien su foto būreliu buvau išvykoje į Red Rocks (raudonosios uolos). Niekas tiksliai nežino, kodėl tai vadinasi raudonosiomis uolomis, bet per šiandien girdėjau dvi versijas. Susirinkome su fotografais prie įvažiavimo į kelią, kuris tinkamas važinėti tik mašinoms pritaikytoms važinėti ne keliais (off-road vehicles) ir važiavome iki Velnio vartų. Velnio vartai tai tarp dviejų uolų per kalniuką einantis kelias, kuriuo praktiškai neįmanoma pravažiuot. O jeigu ir įmanoma, tai mašina daužosi į akmenis ir jeigu sėdi gale (kaip kad aš šiandien dariau) tai su galva daužaisi į mašinos lubas. Jeigu kada kas nors lieps per tuos velnio vartus važiuot, tai nevažiuokit - nieko gero. O šiaip čia, Zelandijoj, yra daug tokių kelių, kuriais rekomenduojama važiuoti tik su "džipais". Taip ir ant žemėlapio net pažymėta. O čia daugiau nuotraukų .

Šiandien klausiausi Radio Clash podcast'o. Kiekvieną syk klausausi to šou ir stebiuosi, iš kur tas tipas ištraukia tokios muzikos... Kažkokie remiksai keisti, kažkokios dainos, kažkokie DJ'ai veik niekam negirdėti. Šiandien pvz. išgirdau DJ Bozilla dainą-instrukcijas, kaip atsilaikyti prieš zombių ataką. Argi nenaudinga?

"Kiekviena virėja turi išmokti valdyti valstybę", Leninas. Daugiau plakatų čia . Kažkaip Lietuvoj Leninas dažniau cituojamas kaip "kiekviena melžėja gali valdyti valstybę". Gal tarp virėjos ir melžėjos nelabai didelis skirtumas, bet tarp "galėti" ir "išmokti" skirtumas esminis. Ir tai taikoma ne virėjoms, o Lietuvos valdžiai. Pvz. kas čia per išsidirbinėjimas valdžios ?

Aš Zelandijoj jau turiu net vieną mėgstamą dalininkę - Rita Angus. Čia štai keletas jos paveikslų .

Pusė metų į priekį suplanuota. Sausio mėnesį einu į " Kings of Leon " koncertą. Vasario 16-os švęsti važiuoju į Oklendą. Kovo mėnesį einu į festivalį WOMAD miestuke New Plymouth. Po kelių savaičių fotografijos būrelyje pademonstruosiu, kaip veikia nemokama nuotraukų redagavimo programa The Gimp . Na žiūrėsim, gal sutaupysiu žmonėms daug tūkstančių dolerių, jei sėkmingai įtikinsiu, kad The Gimp jiems, kaip fotografijos mėgėjams yra pakankamas įrankis ir Photoshop'o jiems nereikia.

Dokumentika Velingtone lapkričio 8-21 vyks dokumentinių filmų festivalis. Čia sąrašiukas filmų, kuriuos man įdomu būtų pažiūrėti. Motorhead Šį savaitgalį buvau Motorhead koncerte miestuke New Plymouth (Nju Plimuf). Motorhead'ų dainininkui Lemiui (dainininkui) pasirodo jau 62 metai ir koncertą jis pradėjo standartišku prisistatymu: mes esame Motorhead ir mes grojame rokenrolą. Na daugumai žmonių tas rokenrolas tai vadintųsi metalu, o visiems ten susirinkusiems metalistams tai tikrai rokenrolas buvo... Prieš koncertą kažkoks pažįstamas sakė, kad Motorhead labai įdomiai atrodančią publiką sutraukia... Na aš to labai laukiau bet truputi nuvylė - jokių labai išsiskiriančių žmonių nebuvo, visi juodai apsirengę su daug vienodų Motorhead marškinėlių metalistai susirinkę. Exploided publika Dubline prieš porą metų daug įspūdingiau atrodė. Antys Dabar daug maž įsivaizduoju, kaip žvėrys jaučiasi zoologijos soduose. Kol pusryčiavau kavinukėj, į mane atėjo kažkokios antys pasižiūrėt. Žemai ...

Taigi, mašiną pavogė prieš savaitę, o penktadienį draudimas man pranešė, kad mano prašymas padengti nuostolius yra patvirtintas ir kad jie man sumokės pinigus. O tai reiškia, kad mano draudimo sutarti baigėsi, mašina dabar net jei atsirastų priklauso nebe man, o draudimo kompanijai ir tiek. Taigi, dabar turiu laisvą stovėjimo aikštelę, kurią mielai paskolinu draugams. Vakar apturėjau lietuvišką filmo žiūrėjimo vakarą ir žiūrėjom senovinį rusišką filmą "Москва слезам неверит", o po to buvau 80-ųjų metų diskotekoj su visokiom šviečiančiom grindim, Abba, Blondie ir daug daug daug man vienodai skambančios muzikos. Didžiausią pasisekimą iš mūsų ten buvusių turėjo aukštaūgė ilgaplaukė šviesiaplaukė lietuvaitė, kurią merginti bandė tiek įvairūs bičai tiek ir dailios blondinės. Kadangi aš irgi norėčiau tokio pasisekimo (man, tiesą sakant, kuo puikiausiai užtektų dėmesio tik iš dailių blondinių), tai čia simuliacija, kaip aš atrodyčiau, jei aš pats būčiau ilgaplaukis blondinas:

Na va... esu vagystės auka - nebeturiu mašinos. Mašina buvo apdrausta, tai finansinių nuostolių neturėtų būt, bet štai vargo bus. Jeigu šitos mašinos neatgausiu, tai pirksiu kitą - mažiau vagiamą. Mat pirmą dieną po to, kai įsigijau šią mašiną bendradarbiai man pasakė, kad tai labiausiai vagiama mašina Zelandijoj.

Lietuviai, užsienyje tiek pragyvenę, kad įgytų kitos šalies pilietybę, paprastai jau būna pakankamai apsipratę toje kitoje šalyje, kad net menkiausia kliūtis sugrįžti į Lietuvą, gali tapti lemiama jų apsisprendimui. Taip pat pilietybė yra tarsi nuosavybės antspaudas, taip kaip kadaise vergija buvo - priklausai kokiam nors savininkui ir viskas. Tad iš esmės, kuo žmogus daugiau pilietybių turi, tuo jis - laisvesnis - t.y. nėra ribojamas kažkokių teritorijų, darbo leidimų, galų gale valdžios kėsinimųsi į savo gyvenimą. Kažkaip dvigubos pilietybės priešininkai žiūri į pilietybę, kaip į privilegiją, bet kai pasižiūri, kad ta "privilegija" niekuo nepagrįsta - tik priklauso nuo to, kurioj šalyj gimei arba, kas tavo tėvai ir tuomet pasidaro labai panašu į vergiją, kastų sistemą ar diskriminaciją. Iš istorijos perspektyvos žiūrint, daugiau pilietybių turinčio žmogaus gyvenimas yra labiau užtikrintas. Tiesiog prisiminkit, kiek kartų Lietuva XX amžiuj buvo okupuota, o po to atsakykit į ...

Amerikiečiai yra visai susimaišę žmonės, net temperatūrą nebežino kokioj sistemoj rodyt: Aš dar įtariu, kad jie jau primiršo, kaip skaičiuoti, net nebežino trečias ten bankas ar penktas: Iš viso to susikonfuzinimo jie jau nebesusigaudo net madose ir nešioja tokius keistus akinius: Luivilyje pakliuvau į renginuką - kadangi Kentukio universitetas laimėjo futbolą, tai ta proga buvo su komandos treneriu radijo laidelė lauke surengta. Dalyvavo visokios cheerleaderės ir koncertukas po to buvo, ir balionų daug iš viršaus paleido. Na o čia filmukas: O čia daugiau nuotraukų .

Mano mėgstamiausių lietuviškų žodžių sąrašas pasipildė dar vienu žodžiu: "neišpaik".

Šiandien buvau nuėjęs į kino teatrą indiško filmo pažiūrėt. Bet ko gero ne indiškas buvo, nes niekas nešoko ir nedainavo... Tiesa, ekrane vis parodydavo Indijos vėliavą, bet vistiek neįtikino, kad indiškas... kur šokiai po šimts pypkių?

Brangus dienorašti, šiandien buvau išvažiavęs pakeliauti ir radau negyvą karvę. Ji ko gero nušoko nuo skardžio. Arba ją nustūmė nuo skardžio koks nors karviažudys. Na bile kokiu atveju gavo galą kažkaip bežaisdama ant skardžio. Būkit tokiose vietose atsargūs. Dar radau visokių gėlyčių, paukščiukų lizdų. Kita vertus, toks ten ir lizdas - kiaušiniai sumesti tarp akmenų ir tiek. Po to nuėjau pasivaikščiojau pakrante. Pakankamai įspūdingai atrodė milžiniškos bangos. Bet po to buvo visai neįspūdinga, kai man į batus tų bangų pribėgo. Na va ir dar pirmą kartą avių visai gražiai pavyko nufotografuot: Pabaigiau savo Futuramos žiūrėjimo maratoną. Visai linksmas multikas, bet jau dabar esu visas serijas matęs, o naujų nebesusuks. O čia šiaip nuoroda į likusias nuotraukas .

Vakar buvau pas bendradarbę svečiuose ir ji mane vaišino tradiciniu pietų Indijos maistu. O jos vyras man aiškino, kad jeigu man nepatiks, tai nieko čia baisaus, nes jam, indui, ir tai ilgai užtruko to regiono patiekalus pamėgt. Darbe apturėjom projekto pabaigą - gavom kokių 10 el. laiškų su sveikinimais nuo visokių ūsų firmos skyrių ir nuo klientų vieną laiškutį su sveikinimu, kad nedaug tokio mąsto projektų pabaigiami laiku, neviršiję biudžeto ir neapribotu funkcionalumu. Dabar keistos grupės klausytis pradėjau - vadinasi M.I.A. Jeigu ką, alternatyvščikams rekomenduoju paklausyti dainos "Paper Planes".

Brangus dienorašti, šiandien žiūrėjau keletą Futuramos serijų ir mėnulio užtemimą. Prieš pat mėnulio užtemimą lauke buvo labai šviesu: O po to užtemimas vyko po truputį: O po to užslinko debesys ir nieko nesimato, tik vieną kartą pro properšą debesyse pažiūrėjau, kad dabar jau visiškas mėnulio užtemimas ir tas visiškas tereiškia, jog mėnulis dangui daug blausesnis. Atnaujinimas: dar prasisklaidė debesys ir toks neryškus neryškus mėnulis liko...