Pasikeičiau peruką

Šią savaitę, vietoj vienos beveik visos darbo dienos visi važiavome į projekto vadovo namus švęsti Kalėdų - netgi dovanų gavome.

Mano dovana pasirodė man visai tinkama, išmečiau savo seną peruką ir dabar vaikščiosiu su šiuo.

Šiandien eidamas gatve susitikau vieną indą, kurį mačiau tik vienąsyk prieš 3 mėnesius. Neįtikėtina, bet jis mane pažino ir net vardą prisiminė. Kaip aš pavydžiu tokiems žmonėms.

Namie turiu pagalvių per akis. Kur tai matyta - 8 pagalves turėt? O jeigu įskaičiuotume dekoratyvines pagalvėles, kurios ant sofų guli numestos, tai ir visos 12 pagalvių gautųsi. Jeigu dabar kas nors pas mane atvažiuosit, turėsit bent vieną pagalvę išsivežt.

Pradėjau žiūrėti serialą "The Mighty Boosh" - viena draugė britė labai parekomendavo ir netgi DVD įdavė. Na iki "Father Ted" netraukia, bet visvien labai juokinga žiūrėti.

Vakar atėjo man telefono linijos pataisyti toks fainas telekomo technikas. Kai viską sutvarkė (tiek telefoną, tiek internetą) aš jam alaus pasiūliau, tai pasėdėjom dar kokių 15 minučių, pasikalbėjom. Papasakojo jis man kaip jo tėvas (kuriam jau dabar apie 80 turėtų būti) dar vis gyvena praeityje ir jei mano akcentą rytų europietišką išgirstų tai pakvaištų (freek out), nes laikytų mane priešu. Ir taip dėl to, kad jį per antrą pasaulinį karą buvo pričiupę rusai berods.

Dar papasakojo istoriją apie tai, kaip jam teko Airijoj prieš 35 metus dirbti porą mėnesių, traukinių kokią tai mechaniką reguliuot. Tai jį einantį viena rytą į darbą garda (Airijos policija) išgąsdino - iššoko gal 20 gardai iš krūmų su automatais ir suareštavo pusvalandžiui, kol įsitikino, kad nė joks jis ne teroristas yra.

Visai nieko šaldytuve alaus turėt... galima per tai gerų istorijų išgirst.

O čia nuoroda į dar keletą nuotraukų iš mano įkurtuvių ir Kalėdų vakarėlio.