Šiandien grįžtu į Naująją Zelandiją, bet kelioms valandoms sustojau Sidnėjuje. Šiaip ledų pavalgyt, kavos išgert, po parką pasivaikščiot. Man Sidnėjuj labai gražu, ko gero dėl to, kad rodos tik 25 minutes tereikėjo skristi iš Kanberos į Sidnėjų, o pakliuvau iš žiemos į vasarą. Kaberoj su striuke visąlaik reikėjo vaikščiot, o Sidnėjuj - 24 laipsniai šilumos. Milžiniški pastatai, maži pastatai, maža jūra, milžiniškas tiltas, milžiniški parkai, merginos su sijonais ir suknelėm. Nerealiai. Jeigu aš Sidnėjuj gyvenčiau, tai vaikščiočiau mažiau apsirengęs nei vietiniai, visgi jiems dabar žiemos vidurys. Pasivaikščiojau po botanikos sodą, paspoksojau į milžiniškus kaktusus, suradau skelbimą, kur parko administracija kviečia pavaikšioti per žolytę bei apkabinti medžius. Šiandien, vis sunku suprasti, kad skrydžio iš Kanberos atsidūriau ne kitoj šalyj, o tik kitam mieste. Man regis, kad tai pirmas kartas gyvenime, kai išlipęs iš lėktuvo atsidūriau toj pačioj šalyj (na buvo dar vienąsyk taip, bet...