Mano kelionė šiek tiek
Brangus dienorašti,
Niekad negalvojau, kad per JAV iš rytinės pakrantės į vakarinę (Vašingtonas - San Franciskas) nuskristi užtruks taip ilgai - net 6 valandas. O į Naująją Zelandiją dar 13 valandų.
Pro San Francisko oro uosto langus matosi jūra ir kalnai. Gražu.
Per praėjusią savaitę konferencijoj teko klausytis daug kalbų apie mūsų firmą, mokytis apie mūsų kuriamą programą. Daug naudingos informacijos, bet keliose vietose vos neužmigau. Paskutinį vakarą mums viena iš organizatorių pasiskundė, kad mūsų šefas vis kiekviena proga nepamiršta pasakyti, kad mes firmai toj konferencijoj kainuojam apie 1000 dolerių per dieną. O po to dar pridūrė, kad ne tik esam brangūs, bet ir daug geriam (firma kiekvieną konferencijos vakarą visiems statė).
Būtų, gerai, kad man atlyginimą pakeltų tiek, kiek kiti vidutiniškai išgeria per firmos vakarėlius.
Pasibaigus konferencijai buvau nuvažiavęs į Vašingtoną, pasivaikščiojau šiek tiek po miestą, pamačiau Vašingtono monumentą, Baltuosius rūmus ir dar keletą smulkmenų. Mane labai nustebino garai (artai dūmai) besiveržiantys iš kanalizacijos šulinių, niekur daugiau tokių dalykų nemačiau. Ir dar, nedaug prifotografavau, nes ko gero dėl lietaus, mano fotoaparatas pradėjo rodyti, kad baterijos beveik visai nusėdusios ir pabaigoj po kiekvieno fotografavimo išsijungdavo. Tai nusprendžiau jo daugiau nekankint ir nebefotografuot (juolab, kad sutemo).
Šiaip Amerikoj beveik nieko nemačiau, nes mūsų konferencija vyko viešbutyje, kuris įsikūręs vidury laukų ir iki artimiausios normalios vietos su taksi nusigauti kainuoja apie 40$. Tiesa buvau oro ir kosmoso muziejuj. Tam muziejuj šiaip ne oras rodomas, o lėktuvai, raketos ir įvairūs su tuo susiję dalykėliai (pvz. Kosmonautų skafandrai).
Labai faina buvo ten su Sigiu susitikt ten, gaila, kad Ugnė ir Sonata kartu su juo neatvažiavo.
Gavau laiškutį, kad Australijos klientai vėl nori mane mėnesiui nusipirkt. Bet jiems ko gero nieko neišeis, nes aš esu parduotas NZ klientams kuriam laikui. O ir aš pats keliauti nenoriu iki tol kol magistrinį priduosiu.
Vieną konferencijos dieną praleidau besimokydamas dirbti MS Outlook'u. Beveik nieko neišmokau, bet bent jau susitvarkiau savo pašto dėžutę ir dar krūvą visokių smulkmenų.
Buvo labai nepatogu tai, kad mano nei airiškas, nei zelandiškas telefonas JAV neveikė, tai negalėjau nei žinučių siuntinėt, nei paskambint vienam kolegai, kai buvau Vašingtone. Būtume bent kartu sugrįžę į viešbutį, vis pigiau.
Tiesa bandžiau paskambinti iš telefono automato, bet kadangi nemokėjau surinkti iš jo airiško telefono numerio ir bandžiau sumokėti kreditine kortele teko skambint operatoriui, o operatorius nesugebėjo patikrinti ar kortelė tikrai man priklauso, nes mano kortelė ne Amerikoj išduota ir nėra ZIP kodo nurodyto. Kvaili amerikiečiai.
Taigi įspūdis iš Amerikos - normalus, gal man ten ir patiktų, bet šiaip lyg ir nieko labai ypatingo. NZ tikrai neblogiau.
Pirmą vakarą vos atvykęs į Vašingtoną susitikau su keliais kolegom iš Anglijos. Vienas iš jų yra buvęs Vašingtone anksčiau tad pasiūlė mums visiems keliauti papietauti į kažkokį Itališką restoraniuką "kuris yra netoliese". Tas "netoliese" pasirodė esąs už maždaug 40 km. Itališkas restoraniukas buvo visai nieko, bet aš per savo durną galvą užsisakiau 2 patiekalus.
Tie kurie, užsisakė pilną porciją makaronų valgė, valgė, valgė ir po pusvalandžio mes jiems sakėm, kad jau norėtume neužilgo eiti, tad jie tegul geriau pradeda valgyt jau (tiesiog porcijos buvo tokios didelės, kad po viso to valgymo nesimatė, kad jie būtų pradėję).
Po ilgos ilgos pertraukos man teko naudotis tikru žadintuvu (daug metų). Šiaip būčiau nesinaudojęs, bet nusėdo mano telefono baterija, tai nusistačiau žadintuvą-radiją ir ryte, kai labai garsiai įsijungė labai prasta radijo stotis tai vos neišvirtau iš lovos beieškodamas, kaip tą baisybę išjungti.
Mano telefono baterija, kai telefonas nesugeba prisijungti prie tinklo, visiškai išsikrauna per maždaug 13 valandų. Nemoka Samsungai baterijų gamint.
Savo alkoholio kolekciją šioj kelionėj papildžiau kažkokiu konjaku labai gražiam butelyj.
Iš viešbučio Vašingtone išvykau šeštadienį 10 ryto. NZ namie atsidūriau 10 ryto pirmadienį. Na kelionė ne visai 2 paras užtruko, nes laiko skirtumas tarp Vašingtono ir Velingtono apie 18 val. O praktiškai man pirmadienį tai reikia į darbą.
Bebaigiant skristi iš Vašingtono į San Franciską lėktuvo kapitonas palinkėjo gero savaitgalio ir man taip kvailai tai nuskambėjo, nes mano visas savaitgalis praleistas ore.
Šitas lėktuvas, kuriuo teko skristi iš JAV į NZ buvo pirmas lėktuvas, kur kėdė pavirsta 100% lova, anksčiau buvo tekę skristi lėktuvu, kur kėdė pavirsta vos pasvirusia kėde, kur kėdė pavirsta 70% lova arba netgi 90% lova. Visai normaliai išsimiegojau. Ryte mus pažadino kaip tik bekertant tarptautinę datos liniją ir tuomet laikas staiga pasikeitė iš sekmadienio ankstyvo ryto į pirmadienio ankstyvą rytą.
Niekad negalvojau, kad per JAV iš rytinės pakrantės į vakarinę (Vašingtonas - San Franciskas) nuskristi užtruks taip ilgai - net 6 valandas. O į Naująją Zelandiją dar 13 valandų.
Pro San Francisko oro uosto langus matosi jūra ir kalnai. Gražu.
Per praėjusią savaitę konferencijoj teko klausytis daug kalbų apie mūsų firmą, mokytis apie mūsų kuriamą programą. Daug naudingos informacijos, bet keliose vietose vos neužmigau. Paskutinį vakarą mums viena iš organizatorių pasiskundė, kad mūsų šefas vis kiekviena proga nepamiršta pasakyti, kad mes firmai toj konferencijoj kainuojam apie 1000 dolerių per dieną. O po to dar pridūrė, kad ne tik esam brangūs, bet ir daug geriam (firma kiekvieną konferencijos vakarą visiems statė).
Būtų, gerai, kad man atlyginimą pakeltų tiek, kiek kiti vidutiniškai išgeria per firmos vakarėlius.
Pasibaigus konferencijai buvau nuvažiavęs į Vašingtoną, pasivaikščiojau šiek tiek po miestą, pamačiau Vašingtono monumentą, Baltuosius rūmus ir dar keletą smulkmenų. Mane labai nustebino garai (artai dūmai) besiveržiantys iš kanalizacijos šulinių, niekur daugiau tokių dalykų nemačiau. Ir dar, nedaug prifotografavau, nes ko gero dėl lietaus, mano fotoaparatas pradėjo rodyti, kad baterijos beveik visai nusėdusios ir pabaigoj po kiekvieno fotografavimo išsijungdavo. Tai nusprendžiau jo daugiau nekankint ir nebefotografuot (juolab, kad sutemo).
Šiaip Amerikoj beveik nieko nemačiau, nes mūsų konferencija vyko viešbutyje, kuris įsikūręs vidury laukų ir iki artimiausios normalios vietos su taksi nusigauti kainuoja apie 40$. Tiesa buvau oro ir kosmoso muziejuj. Tam muziejuj šiaip ne oras rodomas, o lėktuvai, raketos ir įvairūs su tuo susiję dalykėliai (pvz. Kosmonautų skafandrai).
Labai faina buvo ten su Sigiu susitikt ten, gaila, kad Ugnė ir Sonata kartu su juo neatvažiavo.
Gavau laiškutį, kad Australijos klientai vėl nori mane mėnesiui nusipirkt. Bet jiems ko gero nieko neišeis, nes aš esu parduotas NZ klientams kuriam laikui. O ir aš pats keliauti nenoriu iki tol kol magistrinį priduosiu.
Vieną konferencijos dieną praleidau besimokydamas dirbti MS Outlook'u. Beveik nieko neišmokau, bet bent jau susitvarkiau savo pašto dėžutę ir dar krūvą visokių smulkmenų.
Buvo labai nepatogu tai, kad mano nei airiškas, nei zelandiškas telefonas JAV neveikė, tai negalėjau nei žinučių siuntinėt, nei paskambint vienam kolegai, kai buvau Vašingtone. Būtume bent kartu sugrįžę į viešbutį, vis pigiau.
Tiesa bandžiau paskambinti iš telefono automato, bet kadangi nemokėjau surinkti iš jo airiško telefono numerio ir bandžiau sumokėti kreditine kortele teko skambint operatoriui, o operatorius nesugebėjo patikrinti ar kortelė tikrai man priklauso, nes mano kortelė ne Amerikoj išduota ir nėra ZIP kodo nurodyto. Kvaili amerikiečiai.
Taigi įspūdis iš Amerikos - normalus, gal man ten ir patiktų, bet šiaip lyg ir nieko labai ypatingo. NZ tikrai neblogiau.
Pirmą vakarą vos atvykęs į Vašingtoną susitikau su keliais kolegom iš Anglijos. Vienas iš jų yra buvęs Vašingtone anksčiau tad pasiūlė mums visiems keliauti papietauti į kažkokį Itališką restoraniuką "kuris yra netoliese". Tas "netoliese" pasirodė esąs už maždaug 40 km. Itališkas restoraniukas buvo visai nieko, bet aš per savo durną galvą užsisakiau 2 patiekalus.
Tie kurie, užsisakė pilną porciją makaronų valgė, valgė, valgė ir po pusvalandžio mes jiems sakėm, kad jau norėtume neužilgo eiti, tad jie tegul geriau pradeda valgyt jau (tiesiog porcijos buvo tokios didelės, kad po viso to valgymo nesimatė, kad jie būtų pradėję).
Po ilgos ilgos pertraukos man teko naudotis tikru žadintuvu (daug metų). Šiaip būčiau nesinaudojęs, bet nusėdo mano telefono baterija, tai nusistačiau žadintuvą-radiją ir ryte, kai labai garsiai įsijungė labai prasta radijo stotis tai vos neišvirtau iš lovos beieškodamas, kaip tą baisybę išjungti.
Mano telefono baterija, kai telefonas nesugeba prisijungti prie tinklo, visiškai išsikrauna per maždaug 13 valandų. Nemoka Samsungai baterijų gamint.
Savo alkoholio kolekciją šioj kelionėj papildžiau kažkokiu konjaku labai gražiam butelyj.
Iš viešbučio Vašingtone išvykau šeštadienį 10 ryto. NZ namie atsidūriau 10 ryto pirmadienį. Na kelionė ne visai 2 paras užtruko, nes laiko skirtumas tarp Vašingtono ir Velingtono apie 18 val. O praktiškai man pirmadienį tai reikia į darbą.
Bebaigiant skristi iš Vašingtono į San Franciską lėktuvo kapitonas palinkėjo gero savaitgalio ir man taip kvailai tai nuskambėjo, nes mano visas savaitgalis praleistas ore.
Šitas lėktuvas, kuriuo teko skristi iš JAV į NZ buvo pirmas lėktuvas, kur kėdė pavirsta 100% lova, anksčiau buvo tekę skristi lėktuvu, kur kėdė pavirsta vos pasvirusia kėde, kur kėdė pavirsta 70% lova arba netgi 90% lova. Visai normaliai išsimiegojau. Ryte mus pažadino kaip tik bekertant tarptautinę datos liniją ir tuomet laikas staiga pasikeitė iš sekmadienio ankstyvo ryto į pirmadienio ankstyvą rytą.
Komentarai