Priblatnosios kortelės

Šiandien buvau gimtadienyje.

Viena bendradarbė grįžo iš atostogų iš Anglijos ir pasirodo, jos motorolerį pavogė.

Vakar buvau bendradarbio vakarėlyje (kaip ir gimtadieninis vakarėlis, bet lyg ir buvom jo gimtadienį prieš savaitę atšventę). Apie pusę vienuolikos į jo butą dėl triukšmo pradėjo veržtis namų sergėtoja ir žadėjo iškviesti policiją. Dievaži netriukšmavom, dievaži muzika negarsiai grojo. Kita vertus - gerai, kad tam bendradarbiui paskolinau savo mažąsias kolonėles, o ne didžiąsias.

Padalinau keliems naujiems pažįstamiems savo vizitinių kortelių (tokių pasigaminau, kur vienoj pusėj mano nuotrauka, o kitoj pusėj mano e-mailas ir telefonai). Man kortelės kaip kortelės, bet keletas žmonių aiškino kaip jie ir su visokiais dizaineriais bendrauja ir su muzikantais (kūrybinė industrija vienžo) ir kiek matė vizitinių, tai mano priblatniausios.

Velingtone šį savaitgalį vyksta kažkoks maisto šou, maždaug sumoki 18 dolerių ir bastaisi ten po tą šou ir vagai iki nukritimo... na maždaug kaip per Kūčias.

Prasideda ruduo ir niekaip neišeina priprasti, kad nei Helovyno, nei Kalėdų, nei Naujųjų netrukus nebus.