Pokeris, juodas smėlis ir Alisa stebuklų šalyje
Brangus dienorašti,
šį savaitgalį turistavau ir aplankiau draugus Oklende.
Draugai išmokė žaisti pokerį. Na gal žaisti neišmokau, bet jau galėčiau sėdėti prie pokerio stalo ir suprasti, kas maždaug vyksta ir ką reikia sakyti kokiu atveju. Tiesa žaisdamas sugebėjau pralošti visus savo turėtus netikrus pinigus, gauti iš kitų žaidėjų, kuriems geriau sekėsi maždaug tokio pat dydžio žetonų krūvą nuo kurios pradėjau ir buvau jau pakeliui vėl viską pralošt, bet nespėjau to padaryti iki galo, nes vienam iš žaidėjų prisireikė eiti namo.
Tą naktį miegojau miegmaišyje ant pripučiamo čiužinio, kuris labai smagiai per kokią valandą išleido oro tiek, kad pasiekiau žemę ir tada perėjau miegoti ant sofos.
Šeštadienį pasivaikščiojom po Oklendą - turgų, žuvų turgų, krantinę ir šiaip gatveles kažkokias. Visas tas vaikščiojimas patvirtino mano įtarimą, kad Oklende absoliučiai visada būna geresnis oras nei Velingtone, mat vietoj velingtonietiškos žiemos Velingtone, Oklende buvo velingtonietiška vasara. Vietiniai teisinosi, kad jie geresnio oro iš tikro neturi, ir kad taip tik netyčia išpuolė man atvažiavus. (Netikiu jais nė per nago juodymą).
Po to jie mane išplukdė laivu į Davenport'ą ir visai smagiai užsiropštėm į porą senovinių ugnikalnių (tų ugnikalnių amžius skaičiuojamas dešimtimis tūkstančių metų). Viršuj pakliuvau į kažką panašaus į "Alisa stebuklų šalyje":
Sekmadienį mane vieni draugai atidavė kitiems draugams, o šie išsivežė mane į Oklendo užmiestį pasivaikščioti po juodo smėlio kopas. Aš vietoj to, kad ramiai vaikščiočiau pradėjau bėgioti ir levituoti:
Na ir dar truputėlį užsiėmiau menine fotografija, kokiam nors konkurse pabandysiu sudalyvaut su kuria nors iš šitų nuotraukų:
Nuotraukos iš šeštadienio.
Nuotraukos iš sekmadienio.
Ir dar šiandien mano bendradarbis bežaisdamas skvošą išsinarino petį. Tiesą sakant man dėl to buvo labai juokinga, nes tai jau trečia jo per vienerius metus patiriama su sportu susijusi trauma.
Kai jis pasitempė kulkšnį žaisdamas futbolą, buvo gaila. Kai jis praėjus keliems mėnesiams žaisdamas krepšinį išsisuko ranką - buvo truputį gaila ir šiek tiek juokinga. O dabar, trečią kartą jau tik vos vos vos gaila ir labai labai juokinga.
šį savaitgalį turistavau ir aplankiau draugus Oklende.
Draugai išmokė žaisti pokerį. Na gal žaisti neišmokau, bet jau galėčiau sėdėti prie pokerio stalo ir suprasti, kas maždaug vyksta ir ką reikia sakyti kokiu atveju. Tiesa žaisdamas sugebėjau pralošti visus savo turėtus netikrus pinigus, gauti iš kitų žaidėjų, kuriems geriau sekėsi maždaug tokio pat dydžio žetonų krūvą nuo kurios pradėjau ir buvau jau pakeliui vėl viską pralošt, bet nespėjau to padaryti iki galo, nes vienam iš žaidėjų prisireikė eiti namo.
Tą naktį miegojau miegmaišyje ant pripučiamo čiužinio, kuris labai smagiai per kokią valandą išleido oro tiek, kad pasiekiau žemę ir tada perėjau miegoti ant sofos.
Šeštadienį pasivaikščiojom po Oklendą - turgų, žuvų turgų, krantinę ir šiaip gatveles kažkokias. Visas tas vaikščiojimas patvirtino mano įtarimą, kad Oklende absoliučiai visada būna geresnis oras nei Velingtone, mat vietoj velingtonietiškos žiemos Velingtone, Oklende buvo velingtonietiška vasara. Vietiniai teisinosi, kad jie geresnio oro iš tikro neturi, ir kad taip tik netyčia išpuolė man atvažiavus. (Netikiu jais nė per nago juodymą).
Po to jie mane išplukdė laivu į Davenport'ą ir visai smagiai užsiropštėm į porą senovinių ugnikalnių (tų ugnikalnių amžius skaičiuojamas dešimtimis tūkstančių metų). Viršuj pakliuvau į kažką panašaus į "Alisa stebuklų šalyje":
Sekmadienį mane vieni draugai atidavė kitiems draugams, o šie išsivežė mane į Oklendo užmiestį pasivaikščioti po juodo smėlio kopas. Aš vietoj to, kad ramiai vaikščiočiau pradėjau bėgioti ir levituoti:
Na ir dar truputėlį užsiėmiau menine fotografija, kokiam nors konkurse pabandysiu sudalyvaut su kuria nors iš šitų nuotraukų:
Nuotraukos iš šeštadienio.
Nuotraukos iš sekmadienio.
Ir dar šiandien mano bendradarbis bežaisdamas skvošą išsinarino petį. Tiesą sakant man dėl to buvo labai juokinga, nes tai jau trečia jo per vienerius metus patiriama su sportu susijusi trauma.
Kai jis pasitempė kulkšnį žaisdamas futbolą, buvo gaila. Kai jis praėjus keliems mėnesiams žaisdamas krepšinį išsisuko ranką - buvo truputį gaila ir šiek tiek juokinga. O dabar, trečią kartą jau tik vos vos vos gaila ir labai labai juokinga.
Komentarai