Moralinis determinizmas ir laisvos valios iliuzija

Baletas pajūryje, arba švenčiame nepriklausomybės dieną (2008 vasario 16, N. Zelandija)

Šio savaitgalio pamąstymų tema - laisvos valios neegzistavimas. Tiesiog dabar beveik visur, kur tik apsidairai, visi laikosi prielaidos, kad laisva valia egzistuoja. Tesimų sistema praktiškai paremta tuo, kad tai - neabejotinas faktas.

Pasak, mano dabar skaitomos knygos The Science of Good and Evil, žmogus išsivystė taip, kad turėtų laisvos valios iliuziją, nepaisant to, kad jos, iš tikro, nėra.

Logiškai pamąsčius, visus mūsų sprendimus nulemia smegenys, kurių veikimo mechanizmą nulemia paveldėta genetika ir kurios tik apdoroja duomenis - t.y. tik smegenų struktūra bei gaunami duomenys nulemia priimamus sprendimus.

Žmogus nepasirenka, ką jam paveldėti, o duomenys, kuriuos apdoroja smegenys irgi pakliūna iš išorės, kurią nulemia aplink. Trumpai tariant, kiekvienas žmogus elgiasi vienaip ar kitaip ne dėl to, kad taip pasirenka pats, o dėl to, kad paveldėjo konkrečius genus ir dėl to, kad pakliuvo į tam tikras aplinkybes.

Gal tai ir būtų tik filosofavimas, tačiau visuotinis laisvos valios neegzistavimo suvokimas kuo puikiausiai galėtų įtakoti mūsų elgesį su nusikaltėliais.

Dabar bausmė yra tiesiog atpildas už įstatymų pažeidimą. Tačiau pradėjus laikytis požiūrio, kad žmogaus elgesį nulėmė tik genetika ir aplinkybės, o ne kažkoks abstraktus laisvai poelgius galintis pasirinkti asmuo visa tai pasikeičia.

Bausmė (įkalinimas, bauda, primušimas), ateityje teliktų tik vienu nedideliu atgrasančiu nuo nusikaltimo elementu (t.y. papildomas duomuo smegenims), o bendras požiūris į nusikaltimą turėtų pereiti tik į du dalykus:

• smegenų "perprogramavimą"
  
• žalos atlyginimą

Smegenų "perprogramavimas" žinoma būtų tik papildomų duomenų smegenims pateikimas, bei smegenų treniravimas taip, kad jos ateityje visose situacijose priimtų sprendimą nepažeisti įstatymų. Šiuo metu, tai, berods, vadinama perauklėjimu arba reabilitacija.