Atostogos Lietuvoje
Atostogavau Lietuvoje.
Buvau kaime. Kaime mane sutiko puseserė, teta ir krikšto tėtis. Visi sveikinosi su manim atskirai, bet tarsi susitarę pagal tokį planą:
* Koks nors pasisveikinimas
* Tu nė kiek nepasikeitęs
* Dar kas nors
Gražu kaime.
Kitą dieną važiavau prie jūros į Preilą. Preiloj susitikom su Giedre, pasideginom, bandėdm pabraidžiot po jūrą, bet kai vandens temperatūra 8 laipsniai, tai vos kelioliką sekundžių pabraidžius pradeda taip gelti kojas, kaip kad Undinėlei (kiekvienas žingsnis tai - kančia). Buvom nukeliavę į Nidą ir į Juodkrantę ir į Mirusias Kopas (kurias man bais patinka vadinti Mierties Kopom). Mane fotografavo visokiose skulptūrose ir prie visokių skuptūrų besimaivantį. Gaila, kad mieloji fotografė nesutiko fotografuotis nė kiek, tai tėvai vienoj nuotraukoj pamatę jos kojų pirštus labai klausinėjo, ar čia josios kojos.
Bevažiuodamas į Preilą pasiklydau Klaipėdoj. Ieškojau perkėlos į Neringą ir ant žemėlapio radau du inkarus - tarptautinį keltą ir kitą. Nusprendęs, jog man tarptautinio nereikia ėmiausi ieškoti netarptautinio. Daug važinėjau, kol galų gale pasivažinėjęs siaurom gatvėm, aplenkęs remontuojamą gatvę ir besiorientuodamas pagal žemėlapį pakliuvau į perkėlą... Pėsčiųjų! Na ir po to, po dar vieno nedidelio pasivažinėjimo galų gale suradau naująją (mašinų) perkėlą, kuri žemėlapyj pasirodo brūkšniuku pažymėta, o ne inkaru.
Man visuomet atrodė, kad Kuršių Neriją netokia didelė - galvojau persikelsiu, pavažiuosiu keletą kilometrų ir jau Preiloj. Nė velnio - pasirodo Neringa didelė - nuo perkėlos iki Nidos - apie 40 km.
Buvau kaime. Kaime mane sutiko puseserė, teta ir krikšto tėtis. Visi sveikinosi su manim atskirai, bet tarsi susitarę pagal tokį planą:
* Koks nors pasisveikinimas
* Tu nė kiek nepasikeitęs
* Dar kas nors
Gražu kaime.
Kitą dieną važiavau prie jūros į Preilą. Preiloj susitikom su Giedre, pasideginom, bandėdm pabraidžiot po jūrą, bet kai vandens temperatūra 8 laipsniai, tai vos kelioliką sekundžių pabraidžius pradeda taip gelti kojas, kaip kad Undinėlei (kiekvienas žingsnis tai - kančia). Buvom nukeliavę į Nidą ir į Juodkrantę ir į Mirusias Kopas (kurias man bais patinka vadinti Mierties Kopom). Mane fotografavo visokiose skulptūrose ir prie visokių skuptūrų besimaivantį. Gaila, kad mieloji fotografė nesutiko fotografuotis nė kiek, tai tėvai vienoj nuotraukoj pamatę jos kojų pirštus labai klausinėjo, ar čia josios kojos.
Bevažiuodamas į Preilą pasiklydau Klaipėdoj. Ieškojau perkėlos į Neringą ir ant žemėlapio radau du inkarus - tarptautinį keltą ir kitą. Nusprendęs, jog man tarptautinio nereikia ėmiausi ieškoti netarptautinio. Daug važinėjau, kol galų gale pasivažinėjęs siaurom gatvėm, aplenkęs remontuojamą gatvę ir besiorientuodamas pagal žemėlapį pakliuvau į perkėlą... Pėsčiųjų! Na ir po to, po dar vieno nedidelio pasivažinėjimo galų gale suradau naująją (mašinų) perkėlą, kuri žemėlapyj pasirodo brūkšniuku pažymėta, o ne inkaru.
Man visuomet atrodė, kad Kuršių Neriją netokia didelė - galvojau persikelsiu, pavažiuosiu keletą kilometrų ir jau Preiloj. Nė velnio - pasirodo Neringa didelė - nuo perkėlos iki Nidos - apie 40 km.
Komentarai